Šalyje pradėta vykdyti širdies ligų profilaktikos programa PDF Spausdinti


Šalyje pradėta vykdyti širdies ligų profilaktikos programa



Respublikos sveikatos centrai nemokamai pradėjo tikrinti asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, sveikatą. Apie naująją, Vyriausybės ir Ligonių kasų trejus metus finansuojamą profilaktikos programą, kalbėjomės su Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskiene.

 

zamulskiene2

 

- Kodėl Lietuvoje pradėta vykdyti ši patikra?
- Visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje, keičiasi žmonių gyvenimo būdas. Ne į gerąją pusę - ir gausi bei turtinga mityba: su maistu suvartojama per daug riebalų, cholesterolio, druskos. Jau nuo paauglystės pradedama rūkyti. Gyvenimą palengvino automobiliai, tačiau „lazda atsisuko kitu galu“ – žmonės per mažai juda. Dėl to sparčiai didėja daugumos antsvoris. Šie veiksniai paspartino širdies bei kraujagyslių ligų pagausėjimą. Papildomi veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligas, yra padidėjęs arterinis kraujospūdis bei cukrinis diabetas.
Pasaulio medikai atkreipė į tai dėmesį ir pradėjo kovoti su šiais rizikos veiksniais. Patirtis davė teigiamų rezultatų: per penkiolika prevencijos metų - nuo 1970 iki 1985-ųjų – mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net iki 50 proc. Kitų pasaulio šalių patirtis rodo, kad laiku tikrinant sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei prailginti gyvenimą.

- Kokio amžiaus žmonės pakliūva į patikrą?
- Nemokamai yra tikrinami vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo50 iki 65 metų. Dešimties metų skirtumas tarp lyčių yra todėl, kad vyrai širdies ligomis suserga žymiai anksčiau, o moterys – sulig menopauze.

- Kaip pacientas sužino apie programą ir į ją įtraukiamas?
- Šeimos centrai turi savo pacientų duomenų bazę. Apie tai, kad prasidėjo akcija, šeimos gydytojai turi informuoti savo pacientus. Žmogui yra įteikiamas informacinis pranešimas, ir jis turi pasirašyti, kad susipažino su programa dėl susirgimo rizikos išsiaiškinimo. Po to atliekami paciento tyrimai, kuriais nustatomi: gliukozės kiekis, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio kiekis, trigliceridų (atitinkamų riebalų) kiekis kraujyje ir kita. Daroma elektrokardiograma. Tuomet pagal tyrimų rezultatus, paciento žalingus įpročius, amžių ir lytį, kitus svarbius susirgimus yra įvertinama širdies ligų rizika. Rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra įvertinama per artimiausius dešimt metų. Jeigu yra nustatoma didelė rizika, pacientas yra siunčiamas kardiologo konsultacijai. Kardiologas nusprendžia, kokį gydymą jam skirti.

- Minite teigiamąsias šios akcijos puses. Tačiau visuomet būna ir kita – problemiškoji – pusė. Kaip šis papildomas darbas atsilieps kitiems pacientams ir medikams?
- Programa yra labai geras dalykas. Tačiau dėl to, kad šiandien Lietuvoje stokoja medikų, problemų išties atsiras. Patikra iš medikų reikalaus papildomų darbo sąnaudų. Tarkim, mūsų šeimos centre yra prisirašiusių 5,5 tūkst. pacientų. Gydytojai dirba 3,5 etato. Pagal pacientų sąrašą numatoma patikrinti tūkstantį pacientų, kas penktas žmogus pagal amžių pakliūva į šią programą. Didesnis darbo krūvis medikams, kaip žinia, turi poveikio ir pacientams – ilgiau tenka laukti eilėje prisiregistravus ar priėmimuose.


Pasak S.Zamulskienės, ši trejus metus vyksianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa nėra pirmoji Lietuvoje. Vienerius metus moterims nuo 50 iki 69-erių metų jau yra vykdoma krūties vėžio, o vyrams nuo 50 iki 75- erių metų – prostatos vėžio programos. Pacientai, pakliūvantys į šias amžiaus grupes, gali kreiptis į savo šeimos gydytojus ir pasitikrinti dėl šių susirgimų. Jau baigiasi trejus metus trukusi gimdos kaklelio vėžio programa, taikyta moterims nuo 30 iki 59-erių metų.

 

 

Straipsnis publikuotas:

Pajūrio naujienos
(76)2006-10-03
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
http://www.pajurionaujienos.com

 

Mes spaudoje

Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo
  Didžiausia klaida – negaivinti nukentėjusiojo Pagal statistiką Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai – miokardo infarktui, po skendimo ar elektros traumos – tėra atgaivinama vos 5 proc. žmonių, o pasaulyje –
Nesigaili pasirinkusi gydytojo profesiją
  Nesigaili pasirinkusi gydytojo profesiją Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė sako pamilusi Kretingą ir jos žmones tarytum savo gimtąjį miestelį Gaurę Tauragės rajone. Mūsų rajono